Loginių tyrimų. Tomas 2, dalis 1 Tyrimai fenomenologijos ir pažinimo teorijos

Įvadiniame antrajame tome „Loginių tyrimų“ aiškinamas bepriekšludimo principas kaip pagrindinis fenomenologijos principas ir jam koreliatyvus pagrindinis reikalavimas: „Prie pačių dalykų!“, kuris tampa fenomenologinio judėjimo šūkiu. Fenomenologija pristatoma kaip neutralus mokslas, kuris turi
tapti tiek logikos, tiek psichologijos pagrindu. Pirmąją antrojo tomo dalį sudaro penki tyrimai, sujungti bendra tema: reikšmių kaip idealių vienetų ir sąmonės aktų koreliacija, kuriose konstituojamos reikšmės. Pirmajame tyrime pristatomi pagrindiniai skirtumai: tarp ženklo kaip nuorodos ir ženklo kaip reikšmės išraiškos, tarp reikšmių komunikacinėje kalboje ir vienišoje dvasinėje gyvenime, tarp reikšmės intencijos (tuščios intencijos) ir reikšmės įgyvendinimo, tarp reikšmės ir dalyko. Antrajame tyrime nagrinėjamas bendros ir vienetinės intencijos skirtumas, tuo tarpu suvokimas laikomas būtina esybės atsižvelgimo pagrindu. Trečiame ir ketvirtame tyrime nagrinėjami reikšmių struktūriniai santykiai. Trečiajame tyrime pristatytas skirtumas tarp nepriklausomų ir nepriklausomų dalių paruošia pagrindinį ketvirto tyrimo skirtumą—tarp nepriklausomų ir nepriklausomų reikšmių. Išsakoma grynai loginės gramatikos idėja, kuri turi nustatyti formalią reikšmių sąsają ir leisti išvengti prasmingumo stokos ir beprasmybės. Penktoje tyrime pateikiamas fenomenologinės sąmonės teorijos apžvalga kaip patirčių ryšių ir kaip intencinių aktų.

Skirta humanitarinių specialybių studentams ir dėstytojams bei visiems besidomintiems šiuolaikine filosofija.