Užsklandos

Tikrovė Aleksejaus Kolėsnikovo pasakojimuose yra faktūrinė ir apčiuopiama: joje yra betono šiurkštumas ir metalo blizgesys, moterų plaukų šilkas ir žvėrienos odos šiluma, sutrūkusi sunkių pirštų oda, saulės karštis ir šaltas baltas-baltas sniegas. Kalbos tikslumas ir metaforos, aiškumas, už kurių slepiasi didelis darbas, suteikia apimtį ir materialumą personažams ir jų išgyventoms istorijoms. Autoriaus judėjimas link herojų, juntamas paliesti, maksimaliai priartina prie jų ir skaitytoją, leisdamas pamatyti gyvą ir žmogišką kiekviename, kuris pasiruošęs išsigelbėti ir gelbėti