Žmogus-žvėris. Žerminalas

Emilis Zola – vienas iš pasaulinės realistinės literatūros pamatų, naturalizmo pradininkas ir teoretikas, aistringas kasdienybės tyrinėtojas, nuoširdus žmogaus teisių gynėjas ir publicistas, turėjęs įtakos visam XX amžiaus realistinės literatūros srautui. Jo žinomiausias kūrinys – epochinis dvidešimties tomų ciklas „Rugonai-Makkarai“, atskleidžiantis skaitytojui begalinę žmogaus ydos ir dorybės panoramą Antrosios imperijos dekoracijose. Tai tikra Paryžiaus ir Prancūzijos provincijos gyvenimo enciklopedija, remiantis kelių kartų vienos šeimos pavyzdžiais, pagimdžiusių keisčiausius vaisius.
Į šį iliustruotą leidimą įtraukti romanai, pagal autoriaus nustatytą skaitymo tvarką, užima penkioliktą ir šešioliktą vietas cikle.
Romano „Žmogus-žvėris“ herojus Žakas Lantjė, „Pagauti“ herojės Žervėzos Makkar sūnus, tampa nevalingas žiauraus nužudymo liudininkas. Po to sekantys įvykiai ne tik pakeičia jo gyvenimo tėkmę, bet ir pažadina sunkią moralinę negalią, paveldėtą iš ankstesnių šeimos kartų.
Kito Žervėzos sūnaus, Etjeno Lantjė, laukia kita likimo gražba. Autoriaus valia išsiųstas į šiaurės Prancūzijos kasyklų miestelį, jis tampa centro personažu romano „Žerminalas“ – vieno iš aštriausių ir revoliucinių pareiškimų apie darbininkų gyvenimą pasaulinėje literatūroje.