Tu niekada nebūsi mano

David Samoylovas – vienas ryškiausių rusų poetų antroje XX amžiaus pusėje. Dvidešimties metų jaunuolis jis savanoriškai išėjo į karą, praėjo visą sunkų kareivio kelią nuo Viazmos iki Berlyno, o po pergalės įstojo į Litinstiutą ir paskyrė visą likusį gyvenimą kūrybai. Samoylovas – tokių žinomų eilėraščių, kaip „Keturiasdešimtųjų“, „Aš – mažas, gerklė anginoje“, „Karalienė Anna“, „Bol minė ruduo“, „Duetas smuikui ir altui“, rinkinių „Antrasis pravažiavimas“, „Garsai už kalvų“, „Žinia“ ir kitų autorius. Jo eilėraščiai skamba kine ir scenoje, juos skaito žymūs aktoriai, juos dainuoja po gitarą prie laužo, cituoja pokalbiuose, dažnai nepamindami autoriaus nuo vaikystės žinomų eilučių. Davido Samoylovo poezija pasižymi giliu lyrizmu, subtiliu psichologizmu, filosofine gelme, įspūdinga ironija ir humoru. Tema ratas platus – karas, meilė, Tėvynė, istorija, vyras ir moteris, žmogaus gyvenimas visame jo įvairume. Jo kalba – vaizdinga, ryški, talpi, plastinė, kartu paprasta ir aiški, artima ir suprantama kiekvienam skaitytojui. Jo rinkiniuose „prakeikti klausimai“, apmąstymai apie gyvenimo prasmę kaimynauja su pokštais, ironiškais, elegantiškais esė, švelniais lyriniais giedojimais. Būtent ši įvairialypė Davido Samoylovo poezija leido jam tapti vienu iš žinomiausių ir mylimiausių mūsų poetų.