Laukinė. Pavojingas kelionės kaip būdas rasti save

Kai gyvenimas tampa juodai baltas, kai neturi ko prarasti, nėra tikslo, ateities ar noro gyventi, žmonės kartais ryžtasi beviltiškiems žingsniams. Praradusi motiną, sugriovusi savo santuoką, Šeril pasiekė tą ribą, už kurios bedugnė. Jai reikėjo rimtos priežasties pradėti naują gyvenimą, nustoti... savęs naikinimu ir bandyti išsaugoti save. Ir ji vienui viena išvyko į 1770 km ilgio pėsčiųjų žygį. Šeril žygis buvo ne tik sunkus, bet ir pavojingas. Jai teko pereiti 27 kilometrus per deginančią dykumą tik su nedideliu vandens atsargų, atlikti kelis 30 kilometrų dienos žygius, eiti siauru taku, esančiu daugiau nei 2 tūkstančiai metrų aukštyje, įveikti snieguotą kalną su 36 kilogramų atlantų kuprine. Bet kas buvo sunkiau – ištverti sunkiomis sąlygomis ar rasti atsakymus į savo klausimus? Atviri ir emocingi moters, įveikusios save, pasakojimai įkvepia tvarkyti savo gyvenimą. Norint rasti save, nebūtinai reikia leistis į kelionę, kartais pakanka tik pažvelgti iš pašalies, kaip tai jau kažkas padarė. Pilnas pavojų nuotykis leido Šeril kardinaliai pakeisti savo gyvenimą, rasti dvasinę pusiausvyrą ir harmoniją.