Stiklų ir šešėlių teatras

Kiekvienu yra istorija, tačiau iki devyniolikos metų Džuljeta Greis savo istorijos nežino. Jos istorija prasideda, kai miršta jos tėvas.

Prieš mirtį jis ištaria nežinomą moters vardą. Kai kažkokia moteris skambina ir verkia telefonu, šaukdama jo vardu, kurio jis jau nebegirdės. Kai į duris atvyksta policininkai ir domisi Džuljetos praeitimi, o ji neturi ką atsakyti.
Džuljeta svajojo šokti scenoje, tačiau patėvos prašymu nuobodžiavo sekreto kursuose. Džuljeta kūrė sau nuostabią biografiją, tačiau paklusniai gyveno po abejingų suaugusiųjų kontrolę. O dabar ji laisva gyventi kaip nori ir, miglotai nujausdama naujos siužeto pradžią, leidžiasi į paieškas – savęs, savo šaknų ir tiesos apie motinos mirtį. Ir taip ji patenka į Londono Teatrų rajoną.
Žinomame mums Londone Teatrų rajono niekada nebuvo. Teatrų rajonas – iliuzijų karalystė, nešiojamasis pasaulis nuostabių istorijų už realybės ribų. Čia šimtmečiais, dieną ir naktį, be sustojimo vyksta Šou, ir nieko svarbesnio pasaulyje nėra. Režisierius ir aktoriai – beveik dieviškos būtybės: jie priklauso senovinėms giminėms, kurios savo krauju, kūnu, mintimi pirmą šimtmetį maitina aukštą meną.

Uždavę žiūrovai renkasi į Teatrų rajoną ir lieka, negalėdami atitraukti akių nuo magijos.
Magija spindi ryškiai, tačiau jos nėriniai yra tamsūs. Išorinė pasaulis virš Rajono neturi galios, čia nėra pateikimo net policijai. Čia viešpatauja tik viena taisyklė: Šou turi tęstis. Teatrų rajonas – dūmai ir veidrodžiai, ir Džuljetai teks sužinoti, iki kokių ribų žmonės gali eiti, kad kai kurios istorijos niekada nebūtų papasakotos, – ir kas už tai sumoka savo gyvenimu.