Van Gogas. Savižudybė dėl visuomenės

Tai nedidelis esė, apdovanotas Sent-Bevo premija, Prancūzijos rašytojas, poetas ir dramaturgas Antoninas Arto (1896–1948) parašė po viešnagės psichiatrinėje ligoninėje. Jis skiria savo tekstą žmogui, kuris mūsų kultūroje yra klasikinis pamišusio genijaus pavyzdys, – Vincentui Van Gogui. Asmeninė Arto patirtis leido jam sukurti asmeninę, gyvą ir skaudžią manifestą prieš psichiatriją kaip discipliną ir jos bausminius metodus. Autorius paneigia tezę apie Van Gogo pamišimą, teigdamas, kad visuomenė, neatlaidžiai žiūrinti į nesklandumą ir bet kokią kitoniškumą, pati kuria tuos, kuriuos žymi kaip psichinę ligą, ir kartais, kaip Van Gogo atveju, net priveda juos prie savižudybės.