Metamorfozės tuštumos

Tuštuma — tai fizinė mūsų pasaulio esmė. Švari drobė, kol ant jos nepatenka dailininko dažai, pavyzdžiui, mūsų proto. Tyrinėdamas tuštumą, autorius bando pasiekti tą pradinę šventą emocijų ir jausmų švarą, kuriai nevaldo proto mimikrija ir aplinkos triukšmas. Autorius paima šią švarią drobę ir pateikia ją parodai. Tai pasiekdamas tam tikro nesubjektyvaus meditacinio beprasmiškumo, tai pakeldamas ryškias savo išgyvenimų spalvas ant iš pradžių idealaus jos pavidalo. Poezija virsta performansu, kai autorius leidžia į apyvartą iliustracijas, atspindinčias savo vidaus pasaulio sąveiką su tuštuma kaip absoliutu ir visko, kas yra pasaulyje, atskaitos tašku.