45-asis paralelis

Dokumentinis romanas Polinos Žerebcovos „45-asis paralelis“ remiasi asmeniniais autoriaus dienoraščiais iš 2005–2006 metų. „Mes su mama atvykome į Stavropolį iš Grozno, iš griežto musulmoniško pasaulio, mes atėjome iš karo, tarsi iš kitos planetos, mes – pabėgėliai. Mums tenka sunki našta ir mūsų košmarai. Bet ir čia, taikioje 45-ojo paralelio vietoje, mes nerandame ramybės ir pagalbos. Grasinimai. Įžeidinėjimai. Kyšiai... Pamažu susipažįstame su įvairiais žmonėmis ir sužinome apie jų sunkų gyvenimą, apie jų kančias. Tai gyvenimas be karo. Bet ar jis daug geresnis? Karo žmogus ar taikus, turtingas ar vargingas, jaunas ar senas, visada turi pasirinkti: smogti, įžeisti, nužudyti, atimti – ar padėti, pasidalinti duona, atiduoti antklodę šalčio kamuojamiems, paguosti. Ir kiekvienas iš mūsų daro šį pasirinkimą kiekvieną akimirką. Aš esu tų, kurie nemoka šaudyti, pusėje.