Kalevala

Daugybė amžių prieš, krašte, kur šlama aukšti pušys ir eglės, o jūros bangos kalbasi su ežero lyguma, susikūrė nuostabūs tautosakos pasakojimai. Jie buvo vadinami runomis ir kartomis perduodami iš lūpų į lūpas, kad XIX amžiuje būtų sudėti į vieną epą... suomijos kalbininko Eliaso Lönnrot. Kalevala — saulėtos ir derlingos šalies pavadinimas, kurioje gyvena šlovingi herojai: štai senas, išmintingas Vainamoinen dainuoja savo pranašingas dainas, ir viskas vyksta pagal jo žodį; štai drąsus medžiotojas, linksmasis Lemminkainen, vyksta ieškoti nuotakos į tamsią Pohiolą; o štai dailus kalvis Ilmarinen kalė nuostabią malūną Sampo, kuris gali apdovanoti savo šeimininką tiek miltais, tiek druska, tiek auksu. Herojai leidžiasi į keliones ir atlieka žygdarbius, įveikia blogį ir atkuria teisingumą — kad gimtinėje būtų turtai ir laimė, kad geri žmonės nežinotų blogio ir vargo. Legendinį karėliško-suomių epą vaikams papasakojo Aleksandra Liubarskaja, o iliustracijas sukūrė Nikolajus Kočerginas.