Devintas

Jis buvo paruoštas atlikti neįmanoma. Jis tai padarė. Jam pažadėjo daug: turtus, šlovę, antgamtines galimybes, gražiausių moterų meilę. Ir apgavo… Negyvenama sala, jūra, miškas – nesvarbu: visur tik mirtis. Žinios, skubiai įgrūstos į galvą, ir abejotini įgūdžiai, įgyti per keletą treniruočių, čia nieko neįspūdina, o jų nauda yra gerokai mažesnė nei nuo prisibeldusio vietinio paukščio. Ir dar žmonės: gali nužudyti, gali išgelbėti. Ir kelias savižudžiams, kur finiše tyko tas pats kaulėtas senis su kosė… arba kažkas dar blogiau. Už viską šitame pasaulyje reikia sumokėti, įskaitant už savo klaidas. Standartinis mokestis – kraujas. Ir gerai, jei tik savo. Gyvenimas be tikslo tuščias ir traukia likimo smūgius. Amžinai bėgti ar sustoti ir pagaliau pasipriešinti? Tegul niekas netiki sėkme, tegul neturi žinių, patirties ir puikiai paruošto pulko, bet pats metas parodyti likimui, kad jis ne su tuo susivėlė.