Normalus pasakojimas

Į rinkinį „Normalus pasakojimas“ įėjo Vladimiro Sorokino straipsniai ir esė, parašyti ir publikuoti 2010-aisiais. Ne meninėje prozoje autorius nekeičia mėgstamų temų: maistas ir gėrimai kaip nacionalinio charakterio apraiškos, Maskva ir Berlynas, gyvenimo ir literatūros tarpusavio persiskverbimas. Iš nedidelių pastabų išryškėja detalių stilistikos ir buitinių aspektų audinys, tikslus 2000-ųjų portretas, neabejotinai tampantis praėjusia epocha. Ypatingo dėmesio verti tekstai apie meno aplinką aštuoniasdešimtaisiais, kuri formavo Sorokiną kaip rašytoją. Pavadindamas paskutinįjį dešimtmetį, kai egzistavo SSRS, „nutrauktu laiku“, kai „procesas pradėjo varžyti būseną“, Sorokinas rodo, kaip greitai tuomet buvo nutraukta įprasta pasaulio vizija, kuo labiau atsisakoma cenzūruojamo meno rėmų. Šis dalyvio „procesuose“ liudijimas yra vertingas ne tik meno istorikams, bet ir paprastiems žmonėms, kuriems aštuoniasdešimtieji asocijuojasi su begaline eile, heroje ir pirmo Sorokino romano siužetu, arba su partiniu sanatorijumi. Šiuolaikiniam žmogui, kuris tais laikais, kai žlugo imperija, nesusidūrė su Prigovu, Kabakovu ir Maskvos pogrindžiu.