Moterų rankos mano šeimoje nebuvo rašymui

Knygos centre yra Eganos Jabbarovos jaunos moters kūnas, kurio egzistavimą, viena vertus, reguliuoja griežtos patriarchalinės Azerbaidžano šeimos ir bendruomenės taisyklės, o kita vertus, jis yra paklūstantis neurologinei ligai, sukeliančiai stiprius skausmus ir atimančiai kalbą. Kreipdamasi su metodine tyrėjos preciziškumu į... kiekvieną kūno dalį, rašytoja kelia prisiminimų, tradicijų ir praktikų, draudimų ir nurodymų sluoksnius, siekdama juos susieti su pačiu asmeniškiausiu, fundamentaliu ir neišvengiamu dalyku, ką turi žmogus, fiziniu apvalkalu. Galbūt liga galiausiai ne tik apriboja ir atima, bet ir suteikia raktą į išlaisvinimą?
Būtent kelios kartos moterų istorijos, priklausomybė ir svetimumas, nepaklusnumas ir išgyvenimas, palikimas, kurio negali pasirinkti, ir kaip su juo gyventi tokiuose koordinates gyvena Eganos Jabbarovos debiutinė prozinė knyga.