Kelionė į aplinkinius gyvūnų ir žmonių pasaulius. Reikšmės teorija

«Kelionė į aplinkinius gyvūnų ir žmonių pasaulius» (1934) ir «Reikšmės teorija» (1940) — dvi revoliucinės Vokietijos biologo ir natūralisto Jakob von Uexküll (1864–1944) darbai. Jų pagrindiniai teiginiai ir autoriaus įvesta sąvoka «aplinkinis pasaulis» (Umwelt) tapo biosemiotikos pagrindu.
Pagal Uexküll visos gyvos būtybės gyvena ne viename pasaulyje, o yra subjektai, aplink kuriuos formuojasi jų paties «aplinkiniai pasauliai». Autorius su smalsumu tyrinėja erkės, moliusko, šuns, kiekvieno, kuris realybę suvokia savaip, struktūrinius bruožus, gyvenamąją vietą ir elgesį. Uexküll pripažįsta ribotą žmogaus gebėjimą žiūrėti į pasaulį gyvūnų akimis, tačiau ragina parodyti dėmesingumą ir įžvalgumą, kad atidarytume duris į nuostabius mūsų mažesniųjų brolių pasaulius.
«Kelionė į aplinkinius pasaulius…» ir «Reikšmės teorija» tapo svarbiausiais tekstais poshumanistinei mąstysenai, turėjo įtakos Heideggerio, Merleau-Ponty, Deleuze'o ir Guattari idėjoms ir iki šiol nepraranda savo aktualumo.