Beveik laimingos moterys

Kaip dažnai jaunystėje girdėjome: „Mokykis iš savo klaidų“. Kaip dažnai brandume patys sakėme tai savo vaikams. Tiesa, be didelės vilties. Visi žino: mokytis iš kitų klaidų neįmanoma. Patirtis ateina tik tada, kai padarai savo klaidų. Alja Dobrynina anksti liko našlaite. Močiutė Sofija Pavlovna, kuri pakeitė jai ir motiną, ir tėvą, ir kitus giminaičius, apgailestavo, kad anūkė kartoja jos klaidas. Tačiau Alja, su savo karšta širdimi, „teisumu“, kilnumu, gyveno taip, kaip jai kuždėjo širdis. Būtent todėl jai ne kartą teko patirti išdavystę, nusivylimą, vilties žlugimą. Bet gyvenimo be klaidų nebūna. Ir Alja, tapusi visiškai suaugusia, supranta: svarbiausia – jos gyvenime buvo meilė, tikra, viską apimanti. O tai reiškia, kad ji beveik laiminga moteris. Nes būti visiškai laimingai, turbūt, neįmanoma.