Naujos filosofijos istorija. Leibnizas: jo gyvenimas, raštai ir mokymas

Ši šio leidimo „Naujos filosofijos istorijos“ K. Fišerio tomui skirta Gotfriedui Vilhelmui Leibnizui (1646–1716), filosofui ir mokslininkui, kuris garsėjo matematikoje išradęs (paraleliai su I. Niutonu) diferencinį kalkuliaciją, filosofijoje — mokymu apie monadas, teologijoje — teodiceja. Klasikingoje logikoje jis tapo pakankamo pagrindo principo autoriumi. Leibnizas buvo ir politikas, ir mokslo bendruomenių organizatorius. Jis teikė patarimus Liudvikui XIV, organizavo Berlyno mokslų akademiją, projektavo Peterburgo akademiją (susitiko su Petras Didžiuoju) ir padarė daugybę kitų dalykų. Pagrindinis jo gyvenimo principas buvo siekis harmoningo pasaulio vienovės.

Pirmasis tomas skirtas Leibnizo gyvenimui ir veiklai, antrasis pateikia išsamią jo filosofijos apžvalgą. Trečiasis tomas skirtas Vokiečių Apšvietos filosofams ir rašytojams bei jų santykiui su Leibnizu — Wolfui, Reimariui, Lessingui, Winkelmannui, Herderiui, Gamaniui, Jacobi, Gėtė ir Šilleriu. Tomas baigiasi Leibnizo vietos filosofijos istorijoje įvertinimu.

Knyga skirta filosofijos studentams ir dėstytojams, filosofijos istorikams, visiems, kurie domisi pasaulinės dvasinės kultūros vystymusi.