Beveik nuliniu. Kaip įveikti emocinio tėvų ignoravimo pasekmes

Daugelis iš mūsų yra įsitikinę, kad jų vaikystė buvo be rūpesčių. Atmintis saugo ryškius ir malonius įvykius, keliones, draugus, tėvus, kurie mums linkėjo tik geriausio ir stengėsi mumis rūpintis. Tačiau suaugę vis tiek jaučiamės nepatenkinti ir vieniši. Gyvename nuolatiniu jausmu, kad viskas aplinkui vystosi ne taip, kaip norėtume, ir nesuprantame, kaip tai pakeisti. Nežinome, kad mūsų vaikystėje išsivystė „nematoma galia“, kuri dabar trukdo mums gyventi pilnavertiškai. Ji vadinama emociniu ignoravimu.