Pagalbininkas

Silvija niekada negalvojo, kad kvaila šventė gali apversti pasaulį aukštyn kojomis. Niekuomet nesuprato, kad juokais pasakyta frazė tvirtai sujungtų ją su juo. Su prakeiktu demonų, atėjusiu į šį pasaulį, kad įvykdytų kelis mano norus. Tik su kiekviena diena aš vis aiškiau suprantu: jis nustato taisykles. Jis verčia mane pagal jas žaisti. Ir jis pripratino mane prie minties, kad aš visai neprieštarauju. Mirties Meras yra užtikrintas, kad visada ras spragą kontrakte ir paspruks sveikas. Ir kas aš toks, kad juos nuvylčiau? Mažoji Silvija šaukė mane į šį pasaulį ir dabar priklauso man. Klausimas tik tas, kiek ilgai ji išlaikys ir kiek man bus smagu. Ir viliuosi, kad ji nesipriešins gerai pasilinksminti, nes pasirinkimo aš jai nepaliksiu. Ji pasmerkta.