Pati šalčiausia žiema

Svajoja nors kartą pažeisti draudimą, padariau didelę klaidą. Klaida, kuri atrodė tokia teisinga... Tą naktį, kai mūsų su Mailo keliai trumpam susikirto triukšmingame studentų vakarėlyje, abu norėjome tik vieno: rasti prieglobstį audros metu. Buvo užtikrinta, kad daugiau nesusidursime. Ir tikrai nesitikėjau sutikti Mailo savo pirmą darbo dieną, įžengus į auditoriją kaip praktikantė. Dabar vėl priversta žvelgti į tuos šaltus, liūdnus akis, kurios turėjo likti ne daugiau kaip prisiminimu – nors ir maloniu, bet blėstančiu. Mus neišvengiamai traukė vienas prie kito, o kai Mailo pasaulis pasikeitė į blogesnį, nesugebėjau susilaikyti ir, nepaisydama draudimo, prisiglaudžiau dar arčiau. Šią šaltą žiemą norėjome tik sušilti. Bet mums buvo lemta sudegti liepsnose...