Išgalvoti pasauliai

Leidykla "Ajax-press" pristato trečiąją šveicarų rašytojo Melchioro Verdenbergo "mikrodetektyvų" knygą "Išgalvoti pasauliai". (Pirmoji knyga, "Mirtinas atvejis", išleista 2016 m. spalį, antroji - "Nakties šešėliai" - 2018 m. gegužę). Po Melchioro Verdenbergo slapyvardžiu slepiasi žinomas šveicarų teisininkas Hansas Baumgartner.
Dėl savo profesijos teisininkas nuolat susiduria su konfliktiniu, dramatišku ir net tragišku gyvenimo medžiaga. Ši medžiaga daugiausia yra neįmanoma verbalizuoti, tačiau ją reikia versti į sąlyginę ir abstrakčią norminių aktų, protokolų, ekspertų išvadų, teismo kalbų ir nuosprendžių kalbą, kuria išreiškiama teisė. Tarp gyvenimo medžiagos ir teisės kalbos atsiranda bedugnė, kurios tiltu tarnauja paties teisininko asmenybė. Šiuo atveju įstatymas, viena vertus, suteikia teisininkui teisę neskelbti profesinės paslapties, saugodamas jį nuo konfliktuojančių šalių spaudimo, o kita vertus, įstatymas reikalauja, kad jis neskelbtų profesinės paslapties, saugodamas konfliktuojančių šalių konkurencingumą.
Teisininkas atsiduria tokioje padėtyje kaip kirpėjas, apkrautas paslaptimis, ir jam norisi jas pasakyti bent jau iškastame duobeje. Tačiau protingas teisininkas, žinodamas legendą, pats pasigamina fleitą iš išaugančio šiaudelio ir perkuria savo dainelę taip, kad niekas negalėtų jo kaltinti dėl paslapčių atskleidimo. Ateis advokatu jis prieš du dešimtmečius, iki to turėdamas patirties dirbant Ciuricho apygardos prokuroru. Buvo karo apeliacinio teismo teisėjas, dirbo su narkotikų ir sekso verslo, ekonominių nusikaltimų bylas. Taigi Melchioro Verdenbergo fonas, leidžiantis rašyti apie paslaptingus ir kriminalinius įvykius, yra gana solidus. Tačiau kaip teisininkas jis tvirtina, kad bet kokie jo pasakojimų sutapimai su realiais įvykiais ir žmonėmis - atsitiktinumas. Verdenbergo pasakojimai yra trumpi, parašyti specialiai šaltu tonu, už kurio galima įžiūrėti subtilią ironiją, tai ne tik smulkmena, padedanti skaitytojui atsipalaiduoti, pasineriant į svetimų aistrų, nusikaltimų ir bausmių pasaulį. Jie priverčia susimąstyti. Ypatingai reikia paminėti šios ir kitų Verdenbergo knygų vertėją Borisą Chlebnikovą (jo vertimuose buvo publikuoti Hofmano, Hesse, Böllo, Grasso, Schlinko ir kt. kūriniai): būtent jo dėka Melchioras Verdenbergas pradėjo kalbėti su savo skaitytojais ir rusų kalba.