Autoportretas rusų pianino fone

Vienoje Vienos kavinėje anoniminis pasakotojas susipažįsta su rusų pianistų Suvorinu. Kadaise jis buvo jaunas ir garsus, gyveno Leningrade, draugavo su didžiais kompozitoriais, tačiau jo gyvenimą nuodijo komunizmas ir alkoholis. Pasakotojas su susižavėjimu klausosi Suvorino istorijos, nes jam gerai žinoma tai, apie ką jis kalba. Kuo dažniau šie du žmonės susitinka, tuo sunkiau tampa atskirti jų balsus. Be to, jų pažintis pasirodo esanti neatsitiktinė. Romanas apie kūrybą, vienatvę ir genialumą, taip pat apie užmojus, su kuriais reikia priimti senatvę. „Autoportretas rusų pianino fone“ – literatūrinė sonata, skirta amžinajam klausimui apie tai, ar grožis, muzika ir aistra verta tų aukų, kurias kai kurie žmonės priversti daryti dėl jų.