Laiškai apie estetinio ugdymo žmogų

Friedricho Schillerio traktatas apie meno vaidmenį visuomenėje priklauso prie giliausių Vokietijos filosofijos kūrinių. Knyga, pirmą kartą išleista 1795 metais, ir šiandien yra aktuali.
Pradedant politiniu šiuolaikinės visuomenės analizu - ypatingai Prancūzų revoliucijos ir jos nesugebėjimo realizuoti universalią laisvę, Schilleris pastebi, kad žmonės negali įveikti savo aplinkybių be išsilavinimo. Jis laiko meną kaip švietimo priemonę, galinčią išlaisvinti žmones iš ribojimų ir perteklių tiek grynos gamtos, tiek gryno proto atžvilgiu. Per estetinio patyrimo prizmę, teigia jis, žmonės gali suderinti vidinį antagonizmą tarp jausmo ir intelekto, gamtos ir proto.
Schillerio pasiūlymas apie meną kaip pagrindinį visuomenės ir asmenybės vystymųsi yra ilgalaikė įtakinga koncepcija, ir šis tomas teikia aiškiausią, gyviausią jo filosofijos išraišką.