Moris Meterlinkas — Belgijos dramaturgas, eseistas ir poetas, Nobelio premijos laureatas — labiausiai žinomas dėl savo dramų, užburiantys pasakų atmosfera ir poezijos fantazijos skrydžiu. Žymiausia Meterlinko drama — „Mėlyna paukštė“ — pasakoja apie vaikus, gavusius dovanų iš fėjos gebėjimą „matyti dalykų sielas“. Galbūt šiuo menu valdė ir pats autorius, kadangi Meterlinko natūralios filosofijos kūriniai žavi ne mažiau nei jo pasakos. Poeto simbolisto talentas ir gamtos mylėtojo menininko perskaitymas leidžia Meterlinkui nepaprastai įdomiai pasakoti apie žavingus pasaulius, galbūt harmonijos kupinas daugiau nei žmogaus visuomenė. Nuostabūs faktai iš įvairių gėlių gyvenimo, sudėtingo ir suderinto bičių avilio darbo ar termitų lizdo organizavimo pavidalu Meterlinko pasakojimuose tampa ne tik natūralisto užrašais, bet ir tam tikru manifestu vieningo aukščiausio proto, kuris pasireiškia visuose gyvuose mūsų planetos padaruose. Apmąstymai apie augalų, vabzdžių ir gyvūnų gyvenimą, giliai mąslūs apibendrinimai apie žmogaus būvį, istoriją, literatūrą, religiją, drąsios paralelės ir netikėti išvados kviečia skaitytoją pamąstyti apie žmogaus sielos formavimą, apie asmens troškimą rasti savo vietą supančiame pasaulyje ir giliau suvokti ryšį su gamta. Šiame leidime pateikti išrinkti Moriso Meterlinko esė ir traktatai, parašyti nuo 1896 iki 1926 metų: „Nuolankiųjų lobis“, „Išmintis ir likimas“, „Bitininkystės gyvenimas“, „Palaidotas šventykla“, „Dvyniai sodai“, „Gėlių protas“, „Termitų gyvenimas“.