Gėlių išmintis. Išmintis ir likimas

Maurice Maeterlinck – Belgijos dramaturgas, eseistas ir poetas, Nobelio premijos laureatas – labiausiai žinomas dėl savo pjesių, kurios žavi pasakų atmosfera ir poetinės fantazijos skrydžiu. Žymiausia Maeterlincko pjesė – „Mėlyna paukštė“ – pasakoja apie vaikus, kurie iš fėjos gavo dovaną – sugebėjimą „matyti daiktų sielas“. Galbūt tuo menku sugebėjimu disponavo ir pats autorius, nes natūralizmo filosofiniai Maeterlincko kūriniai žavi ne mažiau nei jo pasakos. Poeto-simbolisto talentas ir gamtos mylėjo sąmoningumas leidžia Maeterlinckui nepaprastai įdomiai kalbėti apie kerinčius pasaulius, galbūt harmoningesnius nei žmogaus visuomenė. Nustebinantys faktai apie įvairias gėles, sudėtingo ir koordinuoto bičių avilio darbo aprašymai arba termitų lizdo organizacija Maeterlincko aprašymuose virsta ne tik natūralisto užrašais, bet ir tam tikra manifestacija, kuri įrodo vientiso aukštesnio proto, pasireiškiančio visuose mūsų planetos gyvuose padaruose, egzistavimą. Apmąstymai apie augalų, vabzdžių ir gyvūnų gyvenimą, gilių apmąstymų apie žmogiškąjį buvimą, istoriją, literatūrą, religiją, drąsios paralelės ir netikėti išvadai kviečia skaitytoją pamąstyti apie žmogiškosios sielos formavimąsi, apie asmens siekį rasti savo vietą supančiame pasaulyje ir giliau suvokti ryšį su gamta. Šiame leidinyje pateikti pasirinkti Maurice Maeterlinck esė ir traktatai, parašyti 1896–1926 metais: „Nuolankiųjų lobiai“, „Išmintis ir likimas“, „Bitininkų gyvenimas“, „Palaidota šventovė“, „Dvynių sodas“, „Gėlių protas“, „Termitų gyvenimas“.