Prijaukinti pasaką

Visą vaikystę svajojau apie arklius. Įsivaizdavau, kaip bėgu ant grakščiojo gyvūno, ir jis mane supranta be žodžių, nuspėja norus. Svajojau apie varžybas, taures ir blizgančias medalius. Tačiau tėvai manė, kad mergaitei reikia užsiimti kuo nors labiau… išpuoselėtu. Pianinu, šokiais ar... piešimu. Ir vis tiek paprašiau dovanoti man gimtadienio proga jojimo mokyklą. Tačiau žirgų sporto pasaulis pasirodė ne toks, kokį įsivaizdavau. Norint pasiekti rezultatų, čia reikia daug treniruotis, tačiau tai ne pats sunkiausias dalykas. Didžiausia sunkumą: rasti bendrą kalbą. Ne tik su arkliu ir treneriu, bet ir su kitais vaikinais. Ar užteks man valios jėgų pasiruošti perėjimo egzaminui? Ar sugebėsiu įveikti didelį ir pavojingą gyvūną? Ar pavyks man rasti naujų draugų? Šie metai žirgų sporto mokykloje viską sudėlios į savo vietas.