Šamanizmas. Archajiniai ekstazės technikai

Knyga yra pirmasis bandymas apimti visą kultūrinį-religinį šamanizmo kompleksą ir nustatyti jo vietą bendrojoje religijų istorijoje. Prieš šimtmečius žodis „šamanas“ įsiskverbė į pasaulio kalbas, atėjęs iš giliausių Rusijos kampelių. Kaip terminas, apibūdinantis žmones, turinčius komunikacijos su anapusybe dovaną, jis gavo platų geografiją ir dabar taikomas ne tik Sibire ir Vidurinėje Azijoje, bet ir Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Indonezijoje, Okeanijoje. Visur šamanas laikomas transo meistru, kurio metu jo siela mistiniu būdu atsiskiria nuo kūno, pakylama į Dangų arba nusileidžia į Pragarą. Fenomenalios galimybės leidžia jam bendrauti su mirusiais, dvasiomis ir demonais, nepavirstant jų aklu įrankiu. Pasitelkdamas pakeistas sąmonės būsenas, šamanas tampa gydytoju, sergantiems, palydovu į Šešėlių Karalystę ir tarpininku bendraujant tarp žmonių ir dievų.

Siūlomos knygos autorius išsamiai analizuoja šamanų ekstazių technikas: nuo ritualinių šokių su būgnu ir choreografinio paukščių ir žvėrių elgesio imitavimo iki apsvaigimo kanapių dūmais ir intoksikacijos grybais. Išnagrinėjęs didelį mokslinių duomenų kiekį, Mircea Eliade priėjo prie išvados, kad šamanizme negali būti kalbama apie atskirus fantazijos ar chaotiškų haliucinacijų atvejus: panašios vizijos atitinka konkrečius tradicinius modelius, ryškiai išreikštus ir turinčių turtingą teorinį turinį.
Leidinys skirtas studentams ir dėstytojams humanitarinių specialybių universitetuose, taip pat skaitytojams, besidomintiems antropologine ir religijotyros tematika.