Aš, Hobo. Mirties laikai

...Jie gimsta genetiniuose sekvencoriuose, penkiolikos metų. Niekas iš jų niekada nebuvo Žemėje. Pagal Imperatoriaus įsakymą jie traukia į Giliąją Visatą Trauką – Atstumas po Atstumo, dekaparskas po dekaparsko, nuo žvaigždės iki žvaigždės, nuo vieno žalio pasaulio iki kito... Jie neturi pasirinkimo: Saulės Vizos kaina – dvidešimt penkeri metai Trasose. Nuolaida – tik mirusiems. ...Mirusiojo vardas Markas Baino. Jis – kosmonautas kaip kosmonautas. Sąžiningai vykdo tarnybinę pareigą. Ištikimas draugas ir kolega. Laikas gydo atmintį net apie savo mirtį, o darbas verčia patikėti, kad esi gyvas... Juk Visata didelė! – gali būti viskas, ką padarysi, taip nutiko... Darbo daug, Žemė toli. Ką kosmonautui Žemė? Ir ką Žemei – kosmonautas? ...Nebuvo verta Žemei žudyti Marko Baino draugų – jis juos mylėjo. Ir nebuvo verta Žemei žudyti jo paties dar kartą – jam ir pirmo karto užteko.