Dante Alighieri ir likimo teatras

Skaitytojas visada suvokia klasikinę tekstą kaip duotybę, tarsi forma, kuria ji atsirado, būtų vienintelė įmanoma. Siūlau skaitytojui užduoti įdomų klausimą — kodėl buvo parašyta Dante „Dieviškoji komedija“? Kodėl ji įgavo būtent tokią formą? Kuriai žanrui priklauso šis tekstas? Norėdami priartėti prie atsakymų, mes kreipsimės į senovės Viduržemio jūros ir viduramžių Irano mąstymo tradiciją, atrasti naują filosofinio teksto žanrą — „kelionė į save“ — mes įžengsime į Dante vidinį teatrą, apžiūrėsime jo scenografiją, įvertinsime šios keistos monodramų aktorių pasirodymą. Bet to nepakanka. Kad galėtume išsakyti prielaidą apie „Dieviškosios komedijos“ atsiradimo priežastį, turime apsvarstyti visus Dante tekstus kaip sistemą, kaip vieną tekstą ir suprasti jo ryšį su florenciečių poeto gyvenimo strategija. Tik tada, kelionės pabaigoje, prieš mus iškyš šešėlis suvokimo tų minčių, jėgų ir aplinkybių, kurios gali sukelti žmoguje „priverstinį genijų“.