Stambulas. Paslaptys, istorijos ir legendos

Naujoje knygoje serijoje „Vietos genijus“ Corrado Augias – italų žurnalistas, televizijos vedėjas, politikas ir rašytojas – siūlo pažvelgti į Stambulą, apeinant iškilų fasadą ir suprasti jį per paslaptis, istorijas ir ž famousių giminių likimus, pradedant nuo įkūrėjo – Bizantijos imperatoriaus Konstantino 

Viršelis atsiveria Stambulo XVII amžiaus žemėlapiu ant Jasparo de Isaaco raižinio „Konstantinopolio vaizdas“

Ši knyga apie Stambulą parašyta Corrado Augias, kito „amžino miesto“ – Romos – gyventojo. Rašytojo, žurnalisto, Italijos Respublikos ir Prancūzijos Garbės legiono ordino kavalieriaus, autoriaus, kurio knygos apie Paryžių, Londoną, Niujorką ir, žinoma, Romą buvo išverstos į daugybę kalbų. Darydamas paraleles su gimtąja Roma, autorius lengvu, gyvybingu stiliumi pasakoja skaitytojui Stambulo ir jo gyventojų istoriją, atskleidžia jų paslaptis.

Corrado Augias svarbu buvo ne tik papasakoti apie skirtingas vietas ir įvykius Stambulo istorijoje, bet ir perduoti miesto ypatingą atmosferą, kuriai apibūdinti Orhanas Pamukas pasitelkia turkišką žodį „hüzyün“ – jį galima išversti kaip „ilgesys“, „liūdesys“, „kartėlis“ arba, su tam tikru netikslumu, kaip „melancholija“… Veltui gailestis dėl epochos, kurios jau neįmanoma sugrąžinti, yra miesto nuosmukio pasekmė ir tuo pačiu priežastis. Šios mintys dar kartą sutelkia Stambulą ir Romą – du nepamirštamus nuostabius miestus, kurie prarado buvusią šlovę, mano autorius.

„Savo knygose apie Paryžių, Romą ir kitus miestus pasakojau apie vietas, gerai man žinomas ir artimas, su kuriomis dėl įvairių aplinkybių buvau susijęs. Į Stambulą aš vykau daug kartų, ir šis miestas mane stebino, atskleisdamas vis naujas ir naujas savo formas, – mane traukė išlikę ten įspūdingi kampeliai, paslaptingas jo gyventojų charakteris, jaučiau šio miesto trauką, kuri paaiškinama ne tik turtingu praeities palikimu, bet ir šiuolaikiniu chaosu, purvinais gatvių, išmetamosiomis dujomis ir cigarečių dūmais, netvarka, šiukšlėmis, pusiau sugriuvusiais pastatais, nuolatiniu balansavimu tarp dviejų pasaulių ir bandymais padaryti pasirinkimą (kuris taip ir nebuvo padarytas) vieno iš jų naudai – neatsitiktinai Stambulas ieškodamas autoapibrėžimo amžiais įstrigo civilizacinėje spąstų“.