Plikai demonai

Lanka dainuoja, užsiima plaukimu, mokosi arabų, japonų kalbų. Atrodo, jos tėvai pasiruošę mokėti už bet ką, tik kad jų dukra „gautų viską iš gyvenimo”… ir rečiau būtų namuose.
Markas visada persikrausto iš vieno miesto į kitą, nes mama tvarko asmeninį gyvenimą.... Iš šalies jis atrodo kaip baltasis varnas, neturi draugų.
Vieną kartą šie du susitinka, o svajonė apie Mėlynąjį ežerą — vietą, kur seniai Marką vedė tikras tėvas, — tampa bendra. Belieka tik rasti tą ežerą, kurio nėra žemėlapyje.
Tačiau gerai apgalvotas planas lengvam ir saugiam pabėgimui su banko kortele rankoje nuo pat pradžių žlunga. Dabar tai tikra avantiūra, ir norint pasiekti tikslą, reikia stipriai laikytis vienas kito.
— Žmonės vieni kitų nesupranta. Tokia yra visatos taisyklė. Tėvai nesupranta vaikų, mokytojai nesupranta mokinių… na, ir taip toliau.
— Bet mes gi vienas kitą suprantame?
— Taip mes ne žmonės, o plikai demonai.