Praeitis ir dabartis šioje jaudinančioje, švelnioje, maištingoje istorijoje susipina, kurdamos spalvingą, neįtikėtinai nuoširdų merginos portretą, gina teisę maišyti prancūzų su rusų kalba, nešioti savo vardą ir neatsakinėti į klausimą, kurią šalį labiau myli. Polina dar visai maža mergaitė, kai jos šeima 1990-aisiais emigruoja į Prancūziją.
Jai tenka priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų, įgyti naują kalbą ir vietines tradicijas.
Kiekvieną vasarą šeima grįžta į Rusiją, kur jų laukia mylimas senelis su močiute, sodo lysvės ir amžinas klausimas, kada jie pagaliau sugrįš į tėvynę?
Laikui bėgant Polina vis labiau praranda pusiausvyrą tarp dviejų kalbų, dviejų šalių, dviejų kultūrų.
Todėl jai svarbu, kad prancūziškuose dokumentuose būtų rašoma ne Polin, o Polina.
Taip prasideda ilgas biurokratinių teisminių ginčų kelias su valstybe…
Persmelkiantis romanas-autofikcija, tiriantis emigracijos patirtį ir bandymus išlaikyti savo „aš“.