Baladė apie mažą tugą

Kiekvieno iš mūsų gyvenime būna panašių dienų ir pasakiškų sapnų, kurie pribloškia naktį; rutina ir nuotykiai; pareigos ir svajonės. Sapnai baigiasi pabudimu, tačiau kartais išlieka atmintyje ir tarsi perkelia į realybę. Svajonės išsipildo retai, bet kaip liūdna būtų be jų. Apie tai — „Baladė apie mažą tugą“, pirmą kartą paskelbta 1962 m. Leningrado žurnale „Kostėr“. Josifui Brodskiui, tuo metu buvusiam dvidešimt du, ši publikacija tapo pirmąja ir beveik ketvirtį amžiaus viena iš labai nedaugelio tėvynėje.
Atrodo, kad Brodskius numatė išbandymus, laukiančius jo ateityje. Uosto tugą, kuris tarsi draudžia sau svajoti, valdo vandenynas, ir pati svajonė išsipildo šalia jo — uoste, Nevos pakrantėse, už lango. Ir galų gale ji traukia jį su savimi, tolyn. Jaunasis poetas, o dar labiau jo mažasis herojus, apie tai nekalba tiesiogiai, jiems tai, atrodo, tėra tik prielaida, matomas bruožas, kurį suteikė menininkė Kasia Denisevič.