Moteris, kuri gyveno prie jūros

Sicilija, 1904 metai. Prieš sužadėtuves jauna laisvamanių Konstanca sužino, kad jos tėvas nusižudė. Sužadėtuvės nutrauktos, o giminaičiai išsiunčia gedinčią merginą į Niujorką — miestą, į kurį persikelia daugelis italų ieškodami geresnio likimo. Ji apsigyvena pas tolimus giminaičius ir pradeda gyvenimą nuo nulio, patirdama skausmingą ilgesį namams. Tik persikėlusi į Neapolį, Konstanca vėl įgauna gebėjimą kvėpuoti ir mylėti. Po šimto su viršuje metų, jos proanūkė, operos dainininkė Lucila, atsitiktinai sužino apie prosenelės likimą ir bando surasti jos pėdsakus. Ši istorija kupina galingos bangų muzikos ir pajūrio miestų aromatų. Čia džiaugsmai ir herojės tragedijos persipina su istoriniais įvykiais. Bet kokie audros besiruošia jai likimas, amžina mėlyna jūra, „kur gimsta ir miršta saulė“, guodžia ir teikia ramybę.