Mano kronika

Nadežda Lokhvitskaja (1872–1952), visiems žinoma Teffi slapyvardžiu, amžininkų buvo vadinama „humoro karaliene“. Ja žavėjosi nuo Nikolajaus II iki Lenino, o linksmi, ironiški pasakojimai ir feljetonai su šmaikščiais gyvenimo pastebėjimais ir liūdesio natomis buvo labai vertinami. Išgyvenusi tris revoliucijas, du pasaulinius karus, 20-ajame dešimtmetyje atsidūrusi tremtyje, savo „trumpoje prozoje“ išlaikė spontaniškumą, lengvumą ir gebėjimą juoktis iš įprastų kasdienių situacijų, į savo atsiminimus įtraukė filosofinį personažą. Rusijos Paryžiuje Teffi buvo vienas mėgstamiausių rašytojų. Ten ji sukūrė „Memuarus“, taip pat esė, kurių puslapiuose A. Kuprinas, A. Tolstojus, A. Averčenka, A. Achmatova, N. Gumilevas, S. Jeseninas, V. Rozanovas, G. Rasputinas, A. Kollontai atgyja ir daugelis kitų. Ji norėjo iš jų sukurti knygą „Mano kronika“, tačiau pati nespėjo jos surinkti.