Amerikiečių rašytojos Ann Patchett naujas romanas primena brolių Grimmų pasaką, išaugusią iki šeimos epopėjos masto. Pagrindinių veikėjų, Danny Conroy ir jo sesers Maeve, istorija apima visą XX amžiaus antrąją pusę, o jų likimai lemtingai susipina su Olandų namu – dvaru Pensilvanijos rytuose, kadaise priklausiusiu bankrutavusiai Nyderlandų magnatų Vanhubeykų dinastijai. Pats Olandų namas nėra apgyvendintas vaiduokliais, tačiau kiekvienas, kas peržengia jo slenkstį, tam tikra prasme tampa namo vaiduokliu – kur bet kur jis vėliau pasuktų, kur bebūtų vėliau gyvenęs, visur nešasi šį vaizdą.
Danny ir Maeve turi tik tai: laiku išėjusi iš gyvenimo tėvą, jau seniai tapusią prisiminimu motiną, tarsi iš naktinio košmaro išėjusį pamotę ir gaisridus dvarą. Taip pat suaugusio gyvenimo, kuris vis dar neprasideda: vaikystės prakeiksmas, našlaitystės antspaudas, neįmanoma nutraukti vieną kartą susiformavusių ryšių. „Olandų namas“ – istorija apie meilės pergalę prieš blogį. Pergalė, apipinta netekčių ir daugeliu atžvilgiu neakivaizdi, nes galų gale skaitytojui teks pats išsiaiškinti, kieno pusėje jis remiasi, ir ar čia buvo piktadarys. O jeigu buvo – tai kas?