Aš stoviu prie restorano: ištekėti - per vėlu, mirti - per anksti

Aš iš karto traškėjau jam tarp dantų... Iš manęs akimirksniu liko tik vienas skeletas, apguitas meilės. Ha-ha-ha! O, kaip aš tada įsimylėdavau! Mirtinai! Aš devynerių metų įsimylėjau į kiemsargį, jis turėjo tokią gražią šluotą. Dešimties - į mokinę iš vyresnės klasės, ji turėjo neįtikėtinai gražius pelenų spalvos plaukus! Vėliau aš paeiliui įsimylėjau visus savo mokytojus ir net į senelį, matematikos mokytoją, kaip į Mazepą. Jis turėjo gražias raukšles …Sashą aš pamėgau iš karto!.... Aš jį sutikau GITIS'e. Jis buvo absolventas, dirbo priėmimo komisijoje. O aš tąmet nepavyko... Ir kai jis pasigailėjo pakviesti mane... Ne, Marisha, "į kiną" — neįvertino. Pakvietė — iš karto į sodybą... Aš buvau mergaitė! Beprotiška, nebijanti mergaitė. Bet aš iš karto nusprendžiau…. Tai yra Meilės ir Neapykantos istorija. Kas tai per baisus jausmas? Kuo jis maitinasi? Ant kokios dirvos jis auga? Ką jis daro su žmonėmis ir jų jausmais bei mintimis?