Stiklinis dangus. Kaip Harvardo observatorijos moterys matavo žvaigždes

XIX amžiaus viduryje Harvardo observatorija pradėjo priimti moteris dirbti kaip skaičiuotojas, interpretavus rezultatus kasdienių astronominių stebėjimų, kuriuos atliko vyrai. Iš pradžių tai buvo astronomų žmonos, seserys ir dukros, o vėliau prie jų prisijungė moterų kolegijų absolventės.

Kai fotografija pateko į astronominę praktiką, moterys, be skaičiavimų, pradėjo tirti žvaigždes, užfiksuotas naktį stiklo fotoplokštelėse. "Stiklinė visata" iš pusės milijono fotoplokštelių, sukauptų Harvarde per dešimtmečius, leido moterims padaryti nuostabius atradimus, pelniusius pasaulinį pripažinimą. Jos padėjo suprasti, iš ko susideda žvaigždės, klasifikuoti jas ir rasti būdą, kaip nustatyti tarpžvaigždinius atstumus.

Knygoje pateikta daugybė įdomių faktų, joje gausu ištraukų iš laiškų, dienoraščių ir memuarų. Iš tikrųjų tai moterų, kurių indėlis į mokslą pakeitė mūsų suvokimą apie žvaigždes ir žmoniją Visatoje, istorija.

Knyga skirta pirmiausia tiems, kurie domisi astronomija ir mūsų supratimu apie Visatos vystymąsi.