Vengrių nuodijimo moterys. Moterų žudikių kaimo istorija

Didžiausi serijiniai nužudymai, kuriuos įvykdė moterys, įvyko ramioje Vengrijos kaimynystėje po Pirmojo pasaulinio karo. Žužana Fazekaš, vietinė akušerė, sumaniai išgavo arseniką iš muselių lipdukų — ir siūlė moterims atsikratyti vyrų, tapusių našta po sugrįžimo iš karo. Iš pradžių jos naudojo tetos Žuži nuodą, kad išvengtų žiaurių ir sunkiai sergančių sutuoktinių, tačiau palaipsniui įgavo drąsos. Sergantys seneliai, nepageidaujami vaikai, nusikaltę vyrai — visi tapo nuodų aukomis dėl šeimos smurto, skurdo ar troškimo gauti paveldėjimą.

Nuodijimo atvejai buvo atskleisti tik 1929 metais, kai į nusikalstamą avantiūrą buvo įtrauktos jau kelios dešimtys moterų, vyrų nuodijimas tapo kasdienybe, o įrodytais aukų skaičius pasiekė 50 žmonių… Įtraukianti ir meninė, knyga pasakoja, į kokius nusikaltimus moteris verčia beviltiškumas ir kaip šie nusikaltimai, trukę pusantros dešimtmečio, tapo žinomi visame pasaulyje.