Fizika

Aristotelis – vienas didžiausių antikos mąstytojų, Platono mokinys ir Aleksandro Makedoniečio auklėtojas, savo darbuose apibendrinęs klasikinės senovės graikų filosofijos epochos patirtį ir turėjęs didžiulę įtaką Europos ir pasaulio kultūros raidai, enciklopedistas, stovėjęs prie šiuolaikinio mokslo ištakų. Jis sukūrė vieną iš pirmųjų universalių visatos modelių ir vientisą mokslo žinių sistemą, apimančią įvairias žmogaus gyvenimo sritis, išdėstė sąvokų spektrą ir įvedė terminiją, kuri vis dar vartojama filosofinėje leksike ir iš esmės lemia gaires ir šiuolaikinio mokslinio mąstymo horizontai.

„Fizika“ yra pagrindinis Aristotelio traktatas, susidedantis iš aštuonių knygų ir tarnaujantis kaip įvadas į visus kitus mąstytojo gamtos mokslo darbus, įskaitant tuos, kuriuos šiandien klasifikuojame kaip biologiją ir psichologiją. Traktate nagrinėjami bet kokių gamtos reiškinių principai (arba dėsniai), taip pat bendrosios judėjimo problemos. Aristotelio fizika turi mažai ką bendro su mokslu, kuris mūsų laikais vadinamas fizika, nepaisant to, šis traktatas vis dar laikomas vienu aukščiausių žmogaus minties pasiekimų gamtos mokslo atžvilgiu.