Paskutinis laisvės sūnus

Stiprus, nepaprastas žmogus, priešintis aplinkybėms, normoms ir pačiai visuomenei bei jos įstatymams, nesilenkiantis prieš minios nuomonę ir įsitraukiantis į kovą su likimu, — toks yra nepakitęs, nepriklausomai nuo laiko ir veiksmų vietos, ankstyvųjų Lermontovo kūrinių herojus, sudarantis šią rinktinę. Dažniausiai jo sukilimas iš anksto pasmerktas, tačiau jis tęsia kovą — ir nesvarbu, koks bus jos baigtis, jei net mirtis virsta savotišku poetinės teisingumo šventimu. Lermontovo jaunystės kūriniai daugeliu atžvilgių yra naivūs ir veikiami Byrono ir Puškino, tačiau juose jau aiškiai jaučiasi nepaprasta jauno poeto talentas ir, kas dar įdomiau, jau aiškiai suformuota temų ratą, kurios visą trumpą gyvenimą taps pagrindinėmis Lermontovui.