Tapybos istorija – tai galinga laiko upė, sudaryta iš vardų, stilių ir krypčių, kuri prasideda giliai senovėje, tais laikais, kai žmonės kūrė savo pirmus paveikslus ant urvų sienų. Ši upė turi tik vieną krantą, o kitas – prarandamas begalybėje. Laikui bėgant kito ir formavosi žmogaus samprata apie meną ir jo vietą jame. Plečiantis sąmonei, vystėsi menas. Per amžius kiekvienas tapybos stilius suteikė dirvą naujam, naujai atsiradusiam stiliui ar krypčiai, kiekvienas didis dailininkas pridėjo kažką savo, kartais unikalaus, prie ankstesnių menininkų pasiekimų ir įtakojo vėlesnius meistrus. Tapyba, kaip nuolatinė žmogaus civilizacijos palydovė, turėjo skirtingą paskirtį ir vaidmenį visomis žmogaus evoliucijos stadijomis. Ne vieną šimtmetį didieji praeities meistrai kūrė kūrinius, kurie iki šiol žavi tapybos spinduliu ir dvasios skrydžiu. Epohos keitė viena kitą, naujos kartos menininkai ieškojo naujų vaizdavimo priemonių ir būdų atspindėti kintančią realybę. Per amžius keitėsi tapybos mokyklos, kryptys mene: renesansas ir barokas, rokoko ir klasicizmas, romatizmas ir realizmas, impresionizmas ir simbolizmas, ekspresionizmas ir siurrealizmas. Tačiau nuo Boso iki Van Gogo pagrindinė dailininko užduotis buvo įpūsti gyvybę sukurtam įvaizdžiui, linijai, spalvai. Tų, kam tai pavyko, kūriniai tapo pasaulio meno šedevrais. Dailininkai, kurių nemirtingi kūriniai pristatyti šiame spalvingame mini albume, tarsi praveria duris į savo epochą, į jų sukurta stebuklingų spalvų pasaulį.
