Kinas ir kažkas dar. Nežinomos istorijos apie žinomus filmus

Labas! Tai Šia. Čia turėtų būti gražus tekstas apie mano naują knygą, bet vietoje to aš nusprendžiau pats atsakyti į klausimus, kurie greičiausiai jums kilps.

1. Kas tai per kniga?
Tai knyga apie kiną, štai kas tai. Aš ją parašiau, nes dievinu kiną, nes jis man turėjo didelę reikšmę... nuo pat vaikystės. Ir, tikriausiai, bus svarbi mano gyvenimo dalis iki mano paties mirties. Arba kol ne  nustos kurti naujų dalių «Greitųjų furijų». Įdomu, kas nutiks pirmiau?

2. Kaip skaityti šią knygą?
Labai paprastai. Joje trisdešimt skyrių, kiekvienas — koks nors klausimas apie kiną, į kurį reikia atsakyti. Kartais tai labai nelogiški klausimai, o kartais — labai rimti. Bet aš atsakau į juos (tikiuosi, kad taip) su didelėmis pastangomis ir gerbimu. Skaitykite ją, kaip jums norisi. Nereikia, sakykime, skaityti skyriaus 13 (apie blokbusterius), kad suprastumėte skyriaus 14 (apie filmą «Selena») prasmę. O, ir dar: knygoje pakankamai daug piešinių. Man patinka iliustracijos, nes jos suteikia užbaigtumą viskam ir padeda perkelti skaitytoją į ją atmosferą, kurioje buvau aš pat, kai tai rašiau. Yra, pavyzdžiui, skyrius, parašytas forma spaudos konferencijos, kurią rengia Maikas Mejeris — franšizės «Helovinas» žvaigždė. Kvaila, žinoma, bet ten yra piešinys Maiko už tribūnos prieš žurnalistų minią, ir kai žiūri į jį, tai persikelti į ją atmosferą, ir pradeda atrodyti, kad tai ne įsivaizduojama situacija, o realus atvejis.

3. Ar laikeisi kokių nors taisyklių, kai rašei šią knygą?
Galbūt vienintelis it taisykla, kurios aš laikiausi, — ne skirti per daug laiko ir energijos pokalbiams apie filmus, pasirodžiusius iki 1980-ųjų. Aš tiesiog sutelkiau dėmesį į filmų, kurie man patinka. Kai kurie iš jų — laikotarpio 1980-ųjų, o visi kiti buvo nufilmuoti jau 1990-aisiais, 2000-aisiais ar net 2010-aisiais.

4. Palauk, tik ką supratau: vienintelė priežastis, kodėl tu rašai įžangą tokiu formatu, — tai todėl, kad pati knyga sudaryta iš atsakymų į klausimus?
Bingo!