Georgijus Vladimovas: riterių našta

Filologės-slovistės Svetlanos Šnitman-MacMillin knyga parašyta trimis žanrais. Pasakojimas apie ryškią ir turiningą rašytojo, disidento ir žmogaus teisių gynėjo Georgijaus Vladimovo biografiją glaudžiai susijęs su jo literatūrinių kūrinių tyrimu ir asmeniniu liudijimu — pasakojimu apie autoriaus draugystę su Vladimovu. Taip piešiamas vieno svarbiausių XX amžiaus antros pusės prozininkų ir žmogaus, kurio pilietinė drąsa kelia giliausią susižavėjimą, portretas. Vladimovas nesiremia kaprizingu laikmečiu, nepastoviu visuomenės nuomone, o savo vidiniu teisingumo jausmu. Jis supranta viską ir visus — sudėtingą Sovietų Sąjungos vairuotojo sielą, sargybinio šuns tragediją ir vokiečių generolo dramą. Natalija Ivanova Vladimovas daug ką atspėjo teisingai, įskaitant ir tai, apie ką anksčiau nebuvo rašoma. Tačiau paskutiniai Vladimovo kūriniai liko gyvenimą patvirtinantys žodžiai iš nebaigto autobiografinio romano: Taigi, gera, kurios, kaip žinoma, žmonės neatleidžia, nepražūsta be pėdsakų... Taip dar ne viskas prarasta, mano gerbiamieji, ir anksti laidoti viltis”. Jis retai klydo prognozėse, taigi patikėkime ir šį kartą. Dmitrijus Bykovas