Françoisa Rable kūryba ir viduramžių bei renesanso tautos kultūra

Siūlomame skaitytojams leidinyje žymaus rusų filologo ir mąstytojo M. M. Bahtino romano Françoiso Rable'o „Gargantiua ir Pantagriuelis“ tampa pradiniu tašku autorių apmąstymams apie komiškumo prigimtį ir jo įgyvendinimus įvairiuose žanruose ir kalbos stiliuose, apie kūniškumo formas ir funkcijas, būdingas viduramžių... ir renesanso tautos kultūrai. Autorius plėtoja žemosios juoko kultūros teoriją, kuri minėtose epochose priešinosi „rimtai“ oficialiai kultūrai, buvo persmelkta karnavaliniu „pokyčių ir atnaujinimų paham“, „linksmos dominavimo tiesų ir valdžių reliatyvumo sąmonės“ bei atspindėjo tautos tikėjimą nuolatiniu gyvenimo atnaujinimu, leisdama žmogui pajusti ryšį su visata (groteskinio kolektyvinio kūno koncepcija). Baigtas 1940 m. ir paskelbtas po ketvirtadalio amžiaus, 1965 m., Bahtino monografija apibrėžė pasaulinės literatūros mokslų plėtrą dešimtmečiams į priekį. Jos publikacija šiame leidime papildoma straipsniu „Rable ir Gogolis“, kuris nebuvo įtrauktas į pagrindinį tyrimo tekstą ir suteikia papildomą šviesą jo pagrindinėms idėjoms.