Lenkijos karalienės. Meilės ir didingumo istorija

Kunigaikštienė, kunigaikštis, karalienė, princesė - nuo vaikystės įsiminę stebuklingų pasakų, romantinių jaunystės iliuzijų vaizdai... Nuostabios, geros, dažnai persekiojamos, bet visuomet kilnios, dosnios, pasiruošusios savęs aukai... Ar atvirkščiai: klastingos, bejausmės, kupinos grėsmingų planų, viliojančios į savo pinkles saldžiai žūti, bet nuolat žavingos...
Didžiojo Lenkijos kronikoje teigiama, kad valdovui „...nepriklausė... neturėti žmonos“; žmona simbolizavo paveldėtojų atsiradimą ir todėl valdžios tęstinumą, įsitvirtinusios tvarkos išsaugojimą. Todėl santuokos ir vaikų gimimas buvo svarbiausi įvykiai ne tik asmeniniame, bet ir politiniame Lenkijos gyvenime. Valdovas buvo centrinė kunigaikščių dvaro figūra, tačiau labai reikšmingą vaidmenį visuomenėje ir viduramžių valstybingumo raidoje atliko jo aplinka, šeimos nariai ir ypač sutuoktinis.
Knygoje pasakojama apie sudėtingas, kartais dramatiškas Lenkijos valdovų ir jų karališkųjų sutuoktinų likimas.