Kaip mes orientuojamės. Erdvė ir laikas be žemėlapių ir GPS

Knygoje keliamas daugybė klausimų, susijusių su orientacijos įgūdžiu erdvėje tiek gyvūnų, tiek žmonių. Ko dėka gyvūnai turi gebėjimą migruoti ir orientuotis su nuostabia tikslumu? Kaip mūsų protėviai, su jiems būdingu nuotykių jausmu, pasklido po visą pasaulį be žemėlapių ir navigacijos priemonių? Kaip mūsų smegenys suvokia laiką ir erdvę?
«Aš paklausiau savęs: kas vyksta, kai mes pasitikime navigacija, kuria remiasi elektronika? Net ankstesnės kartos navigacijos prietaisai — kompasas, chronometras, sekstantas, radijas, radaras — reikalavo iš mūsų dėmesio aplinkiniam pasauliui. Ieškodama atsakymo, pakliuvau į netikėtas sritis. Ką konkrečiai daro žmogus, kai orientuojasi teritorijoje? Kaip mes skiriamės nuo paukščių, bičių ir banginių — ir kodėl? Kaip technologijos greitis ir patogumas paveikė mūsų judėjimą pasaulyje ir mūsų supratimą apie savo vietą jame? Medžiagos šiai knygai paieška įvairiose žmonių veiklos srityse — nuo judėjimo ekologijos ir psichologijos iki paleontologijos, nuo lingvistikos ir dirbtinio intelekto iki antropologijos — atskleidė man nuostabią istoriją apie žmogaus orientavimosi gebėjimų kilmę, taip pat jų poveikį mūsų rūšies evoliucijai».