Naktis traukinyje ant Sidabrinės upės

"Staiga pasigirdo keistas balsas, pranešantis: „Stotis „Sidabrinė upė“, stotis „Sidabrinė upė“", prieš akis tapo šviesu, tarsi milijardai fosforizuojančių kalmarų staiga suakmenėjo ir pakilo į dangų, arba kažkas danguje išbarstė deimantus, kuriuos paslėpė deimantų gavybos kompanija, kad prekės kaina nesumažėtų. Džovani netyčia patrindavo akis. Tuo metu jam staiga pasidarė aišku, kad jis jau keletą minučių važiuoja mažu traukiniu, kurio ratai beldžiasi — „goto-goto-goto-goto“. Ir iš tikrųjų, jis sėdėjo naktiniame traukinyje, skubančiame siauruku, ir žiūrėjo pro langą."