Hitleris ir Habsburgai. Vokiečių kerštas Austrijos karališkajai šeimai

Jaunystėje Adolfas Hitleris penkerius metus gyveno Vienoje. Būtent ten ir tada galutinai susiformavo neapykanta valdančiai Habsburgų imperatoriškajai šeimai, troškimas keršyti už išnykusią imperiją, nužudytą ercgercogą ir jo įpėdinius. Tai tapo viena iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo ir holokausto priežasčių.

Iš valdžios viršūnių Hitleris išliejo visą savo neapykantą Habsburgams ir jų margai imperijai ant sūnų Franz Ferdinand, kurie atvirai pasisakė prieš nacių partiją ir jos rasistinę ideologiją. Kai 1938 metais Vokietija užėmė Austriją, būtent Maksimilijanas ir Ernstas tapo pirmaisiais austrų, kuriuos suėmė gestapas. Išsiųsti į koncentracijos stovyklą Dachau Vokietijoje, broliai per kelias valandas pateko iš rūmų į kalėjimą. Moteriška šeimos pusė, įskaitant vienintelę ercgercogo dukrą, princesę Sofiją Hohenberg, stojo į kovą su Hitleriu. Jų ištikimybė ir drąsa išdavystės, išdavysčių, kankinimų ir bado sąlygomis padėjo šeimai išgyventi tiek karo metu, tiek sudėtingais taikos metais.

Ieškodamas atsakymo į klausimą, kodėl Hitleris buvo taip tvirtai pasiryžęs išnaikinti nužudyto ercgercogo šeimą, knygos autorius Džeimsas M. Longo visus dešimt metų atliko tyrimus ir kalbėjosi su Habsburgų karališkosios šeimos palikuonimis, ir galų gale išsamiai aprašė Franz Ferdinand šeimos drąsios kovos su vokiečiu istoriją.