Karamazovų broliai

Karamazovų broliai» (1879–1880), paskutinis, didžiausias ir vienas žinomiausių F. M. Dostojevskio romanų, atkreipia skaitytojo dėmesį į amžinas moralines ir filosofines problemas apie nuodėmę, atlyginimą, užuojautą ir gailestingumą. Knyga, kurią pats rašytojas apibūdino kaip «romaną apie dievobaimystę ir jos paneigimą», buvo bandymas «išspręsti žmogaus klausimą», «iššifruoti paslaptį» žmogaus, kas, Dostojevskio manymu, reiškė «išspręsti klausimą apie Dievą». Per beveik detektyvinę istoriją apie brutalų provincijos šeimos Karamazovų galvos nužudymą autorius pasakoja apie amžiną dieviškojo ir velnio kovą žmogaus sieloje. Vienas giliausių pasaulinėje literatūroje bandymų atspindėti krikščioniškąją sąmonę, «Karamazovų broliai» XX amžiuje tapo paradoksalių filosofinių ir psichoanalitinių interpretacijų objektu.