Chemija visam laikui. Apie žirnių sriubą, ryto kavos pavojus ir pono Maršo bandymą

Kodėl zepelinas „Hindenburgas“ buvo pripildytas vandenilio, o ne helio ir kodėl tai atvedė prie tragedijos? Kuo užsiėmė vaistažolių gamintojai ir kodėl juos kaimiečiai vertino nepalankiai? Kodėl acetonas buvo reikalingas Jungtinės Karalystės jūrų laivynui? Ar tikrai alavo sagtys suvaidino lemtingą vaidmenį Napoleono 1812 metų kampanijoje? Larsas Öström, švedų chemikas, specializuojantis neorganinėje chemijoje, dėstytojas ir populiariojo mokslo tinklalaidės „Chemistry World“ vedėjas, su lengvumu ir entuziazmu tikro mokslininko plėtoja detektyvinius siužetus iš literatūros ir gyvenimo, pasakoja įdomias istorijas apie cheminius elementus ir mūsų santykį su jais.
„Chemija gali būti matematiškai sudėtinga, tačiau tuo pačiu ji tokia pati paprasta kaip vaikų medinis konstruktorius, paremtas tokiais elementariais dalykais kaip dydžių skirtumai. Kartais mes išimame savo konstruktorius iš dėžės, tačiau dabar vis dažniau naudojame kompiuterį. Ir visiškai kaip maži vaikai, kuriuos žavi spalva, forma ir tekstūra rutuliukų rinkinio, chemikai jaučia poreikį paliesti atomus ir molekules, kad sužinotų, kokiomis savybėmis jie pasižymi “. (Larsas Öström).