Rastas, gyvas! Užrašai apie paieškos grupę Liza Alert

Miškas, kuriame vasarą taip smagu rinkti grybus, atrodo pažįstamas, kaip savo penki pirštai, o gimtasis miestas su savo gatvelėmis ir skverais — mažas ir jaukus. Iki tol, kol kas nors jame nepasiklysta: artimas žmogus, geriausias draugas, kaimynas, kieno nors močiutė ar nepažįstamas vaikas. Ši knyga apie tai, kaip žmonės ieško ir randa, kaip mokosi konstruktyviai užjausti ir veikti net pačiose neramiose situacijose. Tai vienu metu žurnalisto užrašai ir savanorio paieškos ir gelbėjimo grupės "Liza Alert" dienoraštis, kuris daro viską, kad dingęs žmogus nepraeitų. Koks jausmas būti paieškose, būti varomąja jėga, siekiančia greičiau sumažinti atstumą tarp paieškos grupių ir žmogaus, klajojančio tamsoje? Nerimas, blogi pranašumai, baimė, gera valia ir atsakomybė. Viskas tai sugėrima vienu noru — rasti žmogų gyvą. Kaip elgtis, kai giminaičiai nenori padėti paieškose? Ar paieškos dalyvis turi teisę kažką pažadėti dingusiojo šeimai? Kodėl buvo sukurta grupė? Kokie motyvai valdo šiuos žmones? Atsakymų daug, jie labai skirtingi, kartais netikėti.